Traktate
Prof. Dr. Werner Gitt
Litauisch: Wie komme ich in den Himmel? (vorheriges Design)
Kaip patekti į dangų?
Die grundlegende Frage, die suchende Menschen sich stellen, wird hier von Prof. Dr. Werner Gitt beantwortet. "Wie findet man den Himmel?" Auf jeden Fall nicht durch eigene Anstrengungen oder Konzepte. "Was aber bringt uns wirklich in den Himmel?" Gott hat die Einladungen für den Himmel schon verteilt wie im Gleichnis des Menschen, der zu einem großen Fest Einladungen verschickte. Doch viele Menschen redeten sich heraus.
Prof. Dr. Gitt ruft dazu auf, nicht so "kurzsichtig" wie diese Leute zu sein. Jesus will uns vor der Hölle erretten und diese wird kein Vergleich zu der sogenannten "Hölle von Auschwitz" sein. Er hat am Kreuz für unsere Schuld bezahlt, wir müssen diese Einladung nur annehmen, dann ist ein Platz im Himmel "gebucht". Ein Entscheidungsgebet soll den Lesern dabei helfen.
Dieses Traktat eignet sich besonders gut zur Weitergabe an suchende Menschen!
8 Seiten, Best.-Nr. 120-14a, Kosten- und Verteilhinweise | Eindruck einer Kontaktadresse
Kaip patekti į dangų?
Daugelis žmonių, netgi tie, kurie mąsto apie savo gyvenimo pabaigą, ignoruoja amžinybės klausimą. Amerikiečių aktorė Driu Berimor (Drew Barrymore) vaikystėje atliko pagrindinį vaidmenį fantastiniame filme „E. T. Ateivis“. Sulaukusi dvidešimt aštuonerių metų (g. 1975), ji pareiškė: „Jei numirsiu anksčiau nei mano katė, tai tegu ji suėda mano pelenus. Tuomet aš bent jau toliau gyvensiu savo katėje.“ Argi ne baisus toks supratimo neturėjimas ir trumparegiškumas mirties atžvilgiu?
Į Jėzų kreipdavosi daug žmonių – dažniausiai dėl žemiškų problemų:
- Dešimt raupsuotųjų norėjo pasveikti
(Lk 17,13). - Aklieji norėjo praregėti (Mt 9,27).
- Vienas žmogus tikėjosi pagalbos sprendžiant ginčą dėl palikimo (Lk 12,13-14).
- Fariziejai atėjo su klastingu klausimu, ar turi mokėti mokesčius Romos ciesoriui (Mt 22,17).
Tik keletas žmonių atėjo pas Jėzų, norėdami sužinoti, kaip patekti į dangų. Vienas turtingas jaunuolis kreipėsi į jį su klausimu: „Gerasis mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ (Lk 18,18). Jam buvo atsakyta: parduok viską prie ko prisirišusi tavo širdis, ir sek paskui Jėzų. Kadangi jis buvo labai turtingas, atmetė šį patarimą ir atsisakė dangaus. Buvo ir tokių žmonių, kurie dangaus išvis neieškojo, bet, susitikę su Jėzumi, susimąstė apie tai. Zachiejus labai troško pamatyti Jėzų. Tačiau jis surado daugiau nei tikėjosi: Jėzui besisvečiuojant jo namuose, taip sakant prie kavos puodelio, Zachiejus surado dangų. Jėzaus išvada: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas” (Lk 19,9).
Kaip surasti dangų?
Apibendrinant galima pasakyti:
- Dangaus karalystė randama vieną konkrečią dieną. Tai svarbu žinoti, nes ir Jūs, mielas skaitytojau, šiandien turėsite galimybę gauti dovanų amžiną gyvenimą pas Dievą.
- Dangaus karalystė įgyjama ne už gerus darbus ar nuopelnus.
- Dangaus karalystę galima surasti visiškai nepasiruošus.
Mūsų asmeninis supratimas, kaip patekti į dangų, bus visiškai klaidingas, jei nesirems tuo, ką sako Dievas. Vienoje dainoje apie savo karjerą užbaigusį cirko klouną yra tokie žodžiai: „Jis tikrai pateks į dangų, nes žmonėms jis suteikė daug džiaugsmo.“ Viena turtinga moteris pastatė vargšų namus, kuriuose nemokamai galėjo gyventi dvidešimt moterų – su vienintele sąlyga: jos turėjo įsipareigoti kasdien vieną valandą melstis už turtuolės sielos išganymą.
Tačiau koks gi tas tikrasis kelias į dangų?
Norėdamas duoti aiškų atsakymą, Jėzus papasakojo palyginimą. Luko evangelijoje 14,16 jis kalba apie žmogų (Dievo metafora), kuris rengia didelę puotą (dangaus metafora) ir išsiuntinėja vardinius pakvietimus. Tačiau pakviestųjų atsakymai buvo nuviliantys: „Tuomet jie visi kaip vienas pradėjo atsikalbinėti. Vienas jam tarė: ‘Nusipirkau dirvą’. Vėl kitas sakė: ‚Pirkau penkis jungus jaučių’. Trečias tarė: ‚Vedžiau, todėl negaliu atvykti.’” (Lk 14,18-20). Jėzus užbaigia palyginimą puotos šeimininko sprendimu: „Sakau jums, - nė vienas iš anų kviestųjų žmonių neragaus mano vaišių” (Lk 14,24). Iš to matyti, kad dangų galima laimėti arba prarasti. Tai priklauso nuo to, ar kvietimas bus priimtas ar atmestas. Paprasta? Išties! Daug žmonių nepateks į dangų – ne dėl to, kad nežinojo kelio, o dėl to, kad kadaise atsisakė pakvietimo.
Šie trys palyginime minimi asmenys nėra teigiamas pavyzdys mums, nes jie atsisakė pakvietimo ir neatvyko į puotą! Ar puota dėl to neįvyko? Ne! Sužinojęs apie atsisakymą atvykti, šeimininkas išsiuntinėjo daugybę pakvietimų. Tačiau šįkart tai nebuvo aukso raidėmis parašyti pakvietimai. Ne, tai buvo paprastas kvietimas: „Ateikit!“. Kiekvienas priėmęs šį kvietimą buvo pasodintas prie vaišių stalo. Kas įvyko toliau? Žmonės atėjo – ne vienas kitas, o būriai žmonių. Po kurio laiko puotos šeimininkas padarė išvadą: dar yra laisvų vietų! Tada jis paliepė savo tarnams: „Eikite ir kvieskite toliau visus!“
Čia aš norėčiau pritaikyti šį palyginimą mums, kadangi jis tiksliai atspindi mūsų šiandieninę situaciją. Danguje dar yra laisvų vietų, todėl Dievas nori mums pasakyti: „Ateik, užsiimk savo vietą danguje! Būk protingas ir užsisakyk sau vietą amžinybėje! Šiandien!“
Dangus yra neapsakomai gražus, ir todėl Viešpats Jėzus lygina jį su didele puota. Pirmame laiške korintiečiams (1 Kor 2,9) sakoma: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli.“ Niekas, absoliučiai niekas šioje žemėje nė iš tolo neprilygsta dangui. Ten neišpasakytai gražu! Dangaus neturime jokiu būdu pražiopsoti, nes jis labai brangus. Jėzus, Dievo Sūnus, atvėrė mums dangaus vartus. Jam turime būti dėkingi, kad ten patekti dabar taip paprasta. Viskas priklauso nuo mūsų noro. Tik tas, kuris yra toks kvailas kaip tie trys palyginime minimi vyrai, gali atsisakyti pakvietimo.
Išgelbėjimas – per Viešpatį Jėzų
Apaštalų darbų 2,21 parašyta: „Kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.“ Tai esminis Naujojo Testamento teiginys. Filipų kalėjime bendraudamas su prižiūrėtoju, Paulius pasakė: „Tikėk Viešpatį Jėzų, tai būsi išgelbėtas tu ir tavo namai” (Apd 16,31). Ši žinia yra labai trumpa, tačiau radikali ir keičianti gyvenimą. Tą pačią naktį kalėjimo prižiūrėtojas atsivertė į Jėzų.
Nuo ko gelbsti Jėzus? Tai svarbu žinoti. Jėzus gelbsti nuo kelio, vedančio į amžiną prakeikimą, pragarą. Biblija sako, kad tiek danguje, tiek ir pragare žmonės bus amžinai. Skirtumas tas, kad pragaras – baisus, o dangus – nuostabus. Trečios vietos, kurią būtų galima pasirinkti, nėra. Praėjus penkioms minutėms po mirties, niekas negalės pasakyti, kad su mirtimi viskas baigiasi. Jėzaus asmuo apsprendžia viską. Kur mes praleisime amžinybę, priklauso nuo vieno vienintelio asmens: Jėzaus - ir mūsų santykio su Juo!
Skaitydamas paskaitas Lenkijoje, apsilankiau buvusioje Aušvico koncentracijos stovykloje. Trečiojo Reicho laikais (Antrojo pasaulinio karo metu) ten dėjosi baisūs dalykai. 1942-1944 metais virš 1,6 milijono žmonių, daugiausia žydų, čia buvo nunuodyti dujomis ir po to sudeginti. Literatūroje ši vieta vadinama „Aušvico pragaru”. Apie šį apibūdinimą aš mąsčiau, apžiūrėdamas dujų kamerą, kurioje vienu kartu buvo nužudoma 600 žmonių. Koks neįsivaizduojamai baisus dalykas! Tačiau ar tikrai tai galima vadinti pragaru?
Dujų kameras mes galėjome apžiūrėti tik todėl, kad 1945 metais šis siaubas pasibaigė. Dabar koncentracijos stovyklą galima laisvai apžiūrėti, žmonės čia nebekankinami ir nebežudomi. Aušvico dujų kameros buvo naudojamos tik tam tikrą laiką. Tačiau Biblijos pragaras yra amžinas.
Muziejaus fojė mano dėmesį patraukė paveikslas, kuriame pavaizduotas nukryžiuotas Kristus. Kažkas iš kalinių nagu sienoje išbraižė Nukryžiuotąjį - savo viltį. Šis menininkas žuvo dujų kameroje. Tačiau jis pažinojo savo Gelbėtoją. Jis mirė baisioje vietoje, tačiau dangaus vartai jam buvo atviri. O patekus į pragarą, apie kurį Viešpats Jėzus labai aiškiai įspėja Naujajame Testamente (pvz., Mt 7,13; Mt 5,29-30; Mt 18,8), iš jo neįmanoma nei pabėgti, nei kaip kitaip išsigelbėti. Priešingai nei Aušvico koncentracijos stovykla, pragaras veikia amžinai, jo neįmanoma apžiūrėti.
Ir dangus yra amžinas. Tai vieta, į kurią Dievas mus nori atvesti. Tad priimkite pakvietimą į dangų. Šaukitės Viešpaties vardo – taip Jūs užsisakysite sau dangų! Kartą po paskaitos prie manęs priėjo viena moteris ir susijaudinusi paklausė: „Argi galima dangų užsisakyti - lyg kelionių biure?!” Aš atsakiau teigiamai: „Kas neužsisako, tas nepasieks savo tikslo. Juk jei norite skristi į Havajus, Jums reikalingas lėktuvo bilietas, ar ne?” Ji atsakė: „Bet už bilietą reikia mokėti!“ „Taip, ir už bilietą į dangų reikia sumokėti! Tačiau kaina yra tokia didelė, kad niekas iš mūsų nepajėgus tiek sumokėti - mūsų nuodėmė yra kliūtis. Dievas netoleruoja nuodėmės danguje. Žmogus, kuris nori po mirties amžinybę praleisti danguje, turi būti išvaduotas nuo kaltės. Tai padaryti gali tik nuodėme nesusitepęs asmuo, ir šis asmuo – Jėzus Kristus. Tik Jis yra pajėgus apmokėti šį bilietą. Ir Jis jau sumokėjo – savo krauju, savo mirtimi ant kryžiaus.”
O ką turiu daryti aš, kad patekčiau į dangų? Gelbstintis Dievo pakvietimas yra skirtas ir mums. Ne viena Biblijos eilutė ragina mus reaguoti į Dievo kvietimą:
- „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus!“ (Lk 13,24).
- „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!“ (Mt 4,17).
- „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda” (Mt 7,13-14).
- „Pagauk amžinąjį gyvenimą, kuriam esi pašauktas” (1 Tim 6,12).
- „Tikėk Viešpatį Jėzų, tai būsi išgelbėtas tu ir tavo namai” (Apd 16,31).
Tai – ne tik iš miego žadinantys, širdį persmelkiantys perspėjimai, bet ir rimti, ryžtingi primygtinio kvietimo žodžiai. Todėl pasielgsime nuosekliai, į kvietimą dangun atsakydami malda. Ši malda galėtu skambėti maždaug taip:
„Viešpatie Jėzau, šiandien aš perskaičiau, kad tik per Tave galiu patekti į dangų. Aš norėčiau būti su Tavimi danguje. Todėl išgelbėk mane nuo pragaro, kurio aš nusipelniau dėl visų savo kalčių. Aš supratau, kad Tavo meilė man tokia stipri, kad Tu mirei už mane ant kryžiaus ir buvai nubaustas už mano nuodėmes. Tu matai visas mano kaltes – nuo pat vaikystės. Tau žinomos visos mano nuodėmės – ir tos, kurias aš dabar atsimenu, ir tos, kurias jau seniai užmiršau. Tu pažįsti mano širdį. Prieš Tave aš esu kaip atversta knyga. Toks, koks esu, negaliu ateiti pas Tave į dangų. Prašau Tavęs atleisti mano nuodėmes, dėl kurių aš gailiuosi iš visos širdies. Ateik į mano gyvenimą ir atnaujink jį. Padėk man atsikratyti visko, kas Tavo akyse yra neteisinga, ir dovanok man savybes, kurias Tu laimini. Atverk man Tavo žodį – Bibliją. Padėk man suprasti, ką Tu nori man pasakyti, ir duok man paklusnią širdį, kad galėčiau daryti tai, kas Tau patinka. Nuo šiol Tu esi mano Viešpats. Noriu sekti paskui Tave. Parodyk man kelią, kuriuo turiu eiti visose gyvenimo srityse. Dėkoju Tau, kad išklausei mane, kad nuo šiol galiu vadintis Tavo vaikas ir kad būsiu pas Tave danguje. Amen.”
prof. techn. m. dr. Werner Gitt